„Galėčiau įteikti tau stumbražolių pynę, storą ir blizgančią lyg ta kasa, kuri krito mano močiutei ant nugaros. Bet ne man duoti ir ne tau imti. Wiingaashk priklauso pati sau. Tad verčiau siūlau istorijų pynę mūsų santykiui su pasauliu išgydyti." Robin Wall Kimmerer Senuosiuose indėnų pasakojimuose bylojama, kad pirmosios žemėje ėmė augti wiingaashk – kvapiosios stumbražolės. Tenykštės tautos jas gerbė kaip sakralų, apeiginį augalą. Potavatomių genties atstovė, botanikė Robin Wall Kimmerer (g. 1953 m.), įkvėpta praeities palikimo ir remdamasi mokslininkės žiniomis, paliečia tai, kas rūpi mums visiems. Knygoje ji sujungia senąjį ir naująjį pasaulio pažinimo būdą, kad pakviestų skaitytojus į mitinę, istorinę, dvasinę ir mokslinę kelionę siekiant atkurti pažeistą žmonijos ryšį su gamta. Pasak autorės, augalai ir gyvūnai turi savą kalbą, tereikia į ją įsiklausyti. Medžiai, sujungti grybų tinklo, yra vienybės pavyzdys, nes glaudžiai bendrauja tarpusavyje. Kitos gyvosios būtybės – astrai ir paprastosios rykštenės, žemuogės ir moliūgai, salamandros, dumbliai ir kvapiosios stumbražolės – suteikia mums dovanų ir pamokų, nors ir esame pamiršę, kaip išgirsti jų balsus. Apmąstydama kūrinijos kelią nuo Vėžlio salos – taip indėnai vadino savo žemę, – radimosi iki nūdienių grėsmių jos klestėjimui, Robin Wall Kimmerer siunčia žinią, kaip svarbu darniai įsilieti į amžinąjį gyvybės ratą, kad pažadintume savo prigimtinę išmintį.