Aprašoma drebėjimų kilmė, klasifikavimas, analizuojamos požeminių seisminių smūgių atsiradimo priežastys, jų priklausomybė nuo gelmių geologinės sandaros, geotektoninių bei neogeotektoninių Žemės plutos judesių. Išsamiai analizuojami seisminių bangų susidarymo procesai, jų tipai, bangų sklidimo greičiai ir dinamika, jų poveikis uolienoms, gruntams ir inžineriniams statiniams. Pateikiami būdai ir metodai seisminių bangų energijai ir intensyvumui įvertinti. Analizuojamos svarbiausios antiseisminės statybos problemos, žemės drebėjimo prognozavimo klausimai, tyrinėjimų kryptys, pasiekimai ir svarbiausi būsimų darbų uždaviniai. Aprašomi Lietuvoje įvykę žemės drebėjimai, jų genetiniai tipai, atsiradimo gamtinės sąlygos, teritorinis pasiskirstymas, intensyvumas ir kt.