Tetervinų burbenimą pamiškėje tikriausiai yra girdėję daugelis iš mūsų, nors retas kuris prisipažins juos mates iš arčiau. Tiktai senieji medžiotojai galbūt dar išsaugojo atmintyje tas šaltas priešaušrio valandas tetervinų tuoktavietėse ir tą neramų į turnyrų vietą susirenkančių paukščių laukimą. Jau beveik du dešimtmečius tetervinai nebemedžiojami mūsų krašte, jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą kaip reti ir nykstantys paukščiai. Visoje Europoje, taip pat ir mūsų šalyje, tetervinų buveinės keičiasi ir nyksta, o paukščių nuolat mažėja. Maždaug per 50 pastarųjų metų tetervinų Lietuvoje sumažėjo beveik 10 kartų. Deja, tetervinai sparčiai nyksta ir dabar. Kiek geresnė jų būklė nebent Šiaurės Lietuvoje, kur didžiosiose pelkėse dar netyla tetervinų balsai ir vyksta aršios jų kovos. Leidinyje pabandyta įvertinti tetervinų būklę mūsų šalyje, išsakyti jiems iškylančias grėsmes ir numatyti priemones šių paukščių apsaugai užtikrinti. Kartu siekta pasidalinti tais reginiais ir potyriais, kurie matyti ir išgyventi tetervinų tuoktuvių šurmuly. Aukštapelkėse ir miškuose besislapstantys tetervinai, jų tuoktuvių turnyrai yra neįkainojama mūsų krašto vertybė ir didžiulis turtas. Todėl mus užgula didžiulė atsakomybė ir prievolė išsaugoti Lietuvos laukinės gamtos likučius, o kartu ir tetervinus savame krašte.