Trumpa laiko istorija

„Mano tikslas paprastas: visiškai suprasti Visatą, kodėl ji yra, kokia yra, ir kodėl ji apskritai egzistuoja".

Stephenas Hawkingas

Suprantamai ir patraukliai apie sudėtingus mokslinius dalykus – taip būtų galima trumpai nusakyti genialaus mokslininko Stepheno Hawkingo knygą „Trumpa laiko istorija". Tarptautinio pripažinimo sulaukusioje knygoje svartomi tokie klausimai kaip, kokia buvo laiko pradžia; ar laikas eina tik į priekį, o galbūt galėtų eiti ir atgal; ar egzistuoja visatos ribos; ar laikas turi pabaigą ir kaip ji galėtų atrodyti; ar juodosios skylės iš tiesų yra juodos; ir daugelis kitų.

Talentingai parašyta knyga „Trumpa laiko istorija" suteiks progą priartėti prie didžiausių visatos paslapčių: svarbiausių kosmoso teorijų nuo Niutono iki Einšteino, erdvės ir laiko slėpinių nuo Didžiojo sprogimo iki juodųjų skylių, nuo spiralinių galaktikų iki stygų teorijos.

Milžiniško populiarumo visame pasaulyje sulaukusi knyga „Trumpa laiko istorija" pirmą kartą buvo išleista 1988 metais. Vėliau kūrinys koreguotas, kad atitiktų naujausius mokslo atradimus bei tyrimų rezultatus, ir papildytas nauja įžanga bei dar vienu skyriumi. Iki šiol knyga išversta į daugiau nei 40 kalbų, visame pasaulyje jos parduota virš 10 milijonų egzempliorių, o lietuvių kalba šis kūrinys pasirodo pirmą kartą.

Stephenas Hawkingas (1942–2018) – anglų mokslininkas, fizikas, profesorius ir novatoriškų darbų fizikos bei kosmologijos srityse autorius, kurio knygos leido mokslinius atradimus geriau suprasti ir plačiajai visuomenei. Svarbiausia profesoriaus domėjimo sritis – reliatyvumo ir juodųjų skylių teorijos.
Būdamas 21 metų, dar studijuodamas kosmologiją Kembridžo universitete, Stephenas Hawkingas išgirdo lemtingą diagnozę – jis sirgo amiotrofine lateraline skleroze, kuri progresuodama lėmė beveik visišką paralyžių, prikaustė prie neįgaliojo vežimėlio ir galiausiai atėmė gebėjimą kalbėti. Gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi vos keleri metai. Nepaisant sunkios ligos ir kone visiško neįgalumo, mokslininkas iki pat gyvenimo pabaigos liko Kembridžo profesoriumi. Dalis Hawkingo gyvenimo istorijos buvo pavaizduota didelio susidomėjimo sulaukusiame, 5 Oskarams nominuotame kino filme „Visko teorija".

Iškilus britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas paneigė pesimistines gydytojų prognozes ir mirė būdamas 76 metų. Jo palaikai palaidoti Londone, greta tokių mokslininkų kaip Niutonas ir Čarlzas Darvinas.

Beje, įdomu, kad Stephenas Hawkingas, daugelio vadintas žymiausiu mokslininku nuo Einšteino laikų, gavęs Alberto Einšteino apdovanojimą tarp gausybės kitų, mirė būtent Einšteino gimimo dieną.