Urbanistika: procesai, problemos, planavimas, plėtra
Urbanizacija – istorinis gyventojų koncentracijos miestuose reiškinys nuo pat miesto atsiradimo laikų. Miestas, ypač stambus, yra psichologiškai patrauklus kaip civilizacijos idealas kaimų, miestelių gyventojams. Šiandienė urbanizacija yra fenomenas: iš dalies nevaldomas, kartu su pramonės, susisiekimo, informacinių technologijų raida įgyjantis vis naujas – suburbanizacijos, miesto ir kaimo asimiliacijos ir kitas formas, keičiantis gyvenimo sąlygas ir būdą, žmonių santykius, sėslumą. Kiekviena šalis ir miestas identifikuoja unikalias urbanistines problemas, skirtingai interpretuoja jų sprendimo būdus nuo darniosios plėtros principų iki estetinių veiksnių prioriteto. Urbanistikos sąvoka atsirado XX a. pradžioje, šiandien ji suprantama kaip mokslas ir praktinė veikla – priemonė, padedanti paveikti urbanizacijos raidą tinkama kryptimi. Globalia prasme tam taikomos oficialios koncepcijos, šalies ir miesto mastu – urbanistinės politikos, urbanistinio planavimo dokumentai. Urbanistika susijusi su miesto sociologijos, demografijos, ekonomikos, taikomosios matematikos ir informatikos, inžinerijos ir kitokiomis žiniomis, metodais, idėjomis; didelė visuomenės ir politikų įtaka. Vadovėlio tikslas – padėti susigaudyti plačiame, painiame ir prieštaringame nuolat kintančiame lauke, rasti pagrindinę urbanistikos liniją ir jos alternatyvų veiksnius, ugdyti sisteminį mąstymą, kompromisinių sprendinių supratimą, skatinti gebėjimus diskutuoti, sudaryti savarankiškų studijų prielaidas. Urbanistika Lietuvoje slepiama po teritorijų ar miestų planavimo, kraštotvarkos skraiste, nėra terminų sistemos. Todėl labai svarbu susipažinti su ilgą šios srities patirtį turinčiomis rinkos ekonomikos šalimis. Vadovėlis skirtas tų universitetų studentams, kurių studijos susijusios su urbanizacijos ir urbanistikos problematika, taip pat planavimo ir projektavimo įmonių bei savivaldybių darbuotojams, politikams.
