Sodų ir augalų puoselėjimo praktika buvo svarbi vienuolynuose. Vienuoliai norėjo savo aplinką papuošti Dievo gamtos grožiu bei jos teikiama nauda. Todėl dauguma vienuolynų buvo apsodinti įvairiais sodais, o patys jų gyventojai pasižymėjo kaip įgudę daržininkai, sodininkai ir žolininkai.
Knygelėje, sudarytoje iš įvairių Lietuvos ir užsienio autorių tekstų, pasakojama apie tai, ką savo soduose augino Dievui pasišventę moterys ir vyrai, kokie augalai buvo ir tebėra svarbūs jų gyvenime ir buityje.