Ką be širdies suprasime. Skubėkite, vaikai, mokysimės skraidyti!

Autorius pirmojoje dalyje kalba apie tai, kad auklėjimas, kaip ir visas gyvenimas, turi būti tikrinamas Širdimi, nes tik per širdį rasime kelią į Šviesą. Antroje - jog auklėjimas pirmiausia yra dvasios ugdymas. Tik tie, kurie ateis, dar gali išgelbėti sergantį pasaulį, padaryti jį tobulesnį ir dvasingesnį.