Apie likimo upę ir Vėją

Knygoje, kaip rašo autorius, atmeta keistus save netikinčiu vadinančio žmogaus tikėjimus. Todėl savimi patenkinti nepakelia įtampos, spėja, kad iš jų nori atimti jų sapnus, tegul šie tebus apie maistą ir pastogę, kaltina pesimizmu, cinizmu. Tegul... Vieni žaidžia smėlio dėžėse, kiti jas palieka. Kad eiti pirmyn, reikia atsisveikinti su intelektualinias ar emociniais ar dar kokiais lego nameliais, kuriuose jauku ir miela.
Pajėgiantys pažvelgti į pasaulį sielos akimis, ras tiesą. Pasiryžėlius autorius drąsina nebijoti pažinimo skausmo, kuris ženklina Dvasios gimimą. Krantas, ant kurio ją pasitinka Vėjas, yra čia pat.