Antroji lytis

Savo veikale „Antroji lytis“ žymi prancūzų rašytoja ir filosofė Simone de Beauvoir visapusiškai ir kruopščiai aptaria Moters padėtį: jos biologinius duomenis, dvasinį pasaulį, socialinę situaciją, vaizdavimą literatūroje, emancipacijos problemas. Knyga ne veltui vadinama tikra feminizmo biblija – joje itin smulkmeniškai dėstoma, kas yra Moteris ir kaip ji tokia tapo. Autorė pagrįstai stengiasi įtikinti vyrus, jog moteris nėra vien Moteris, ji dar yra ir Žmogus. Nors teisę vadintis Žmogumi jau nuo pat pradžių kažkodėl pasisavino Vyras. Moteriai ilgus amžius buvo skiriamas šalutinis vaidmuo, ji buvo apibrėžiama ne kaip individualybė, bet kaip su vyru susijusi neautonomiška būtybė. „Jos skirtumai suvokiami lyginant ją su vyru, o ne vyrą lyginant su ja, ji – neesminė esminio akivaizdoje. Jis yra Subjektas, ji yra Kita.“ Kas keisčiausia, tokia Moters priklausomybė nuo Vyro nebuvo kokio nors įvykio ar evoliucijos padarinys; ji neatsirado pati savaime. Nors akivaizdu, kad net ir XXI amžiuje ji vis dar egzistuoja. Be to, ilgą laiką tarp moterų ir vyrų buvo susiklostę itin keisti santykiai: pasaulis priklausė vyrams, jie valdė moteris, jie reikalavo iš jų būti prostitutėmis ir heteromis, jų vaikų motinomis, pasyviomis ir imanentiškomis jų aktyvumo ir trancendencijos liudininkėmis, jų žmonomis ir gyvenimo palydovėmis. Bet kuo, tik ne Žmonėmis, ne sau lygiais Subjektais, ne juos suprantančiomis draugėmis. Moters valdos tebuvo buitis, kelias į būtį, į saviraišką jai buvo užkirstas (išskyrus aktores, šokėjas ir dainininkes). Simone de Beauvoir objektyviai dėsto tokios padėties privalumus ir trūkumus. „Baigiamajame žodyje“ ji viltingai tikisi, kad vieną dieną vyrų ir moterų tarpusavio santykiai pasikeis ir tai išeis abiem lytims į gera: „Jų santykių abipusiškumas nesunaikins stebuklų, kurie randasi iš žmogiškų būtybių pasidalijimo į dvi atskiras kategorijas: aistros, turėjimo, meilės, svajonės, nuotykio stebuklų; žodžiai, kurie mus jaudina: duoti, nugalėti, susijungti, – išsaugos savo prasmę; net priešingai, kai vienos žmonijos pusės vergija bus panaikinta kartu su visa jos neatskiriama veidmainystės sistema [juk negalėdami atskleisti savo žmogiškosios prigimties tarpusavio santykiuose, vyras ir moteris tampa priversti vaidinti visuomenės jiems priskirtus vaidmenis – prema], tada atsiskleis autentiškoji žmonijos „pjūvio“ reikšmė, ir žmonių poros santykiai įgaus savo tikrąją formą.“ Moteris taip pat Žmogus, ji sėkmingai gali būti vyro draugė, nes jie abu tos pačios – žmogiškos – prigimties. Laimei, šiuolaikinėje šeimoje Vyras ir Moteris neretai ir yra draugai.