Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai

„Daiktas ir menas" – viena pirmųjų iškilaus Lietuvos filosofo A. Šliogerio knygų, parašyta su dar jaunatvišku įkvėpimu, lengvu eseistiniu stiliumi, puikiai derančiu su skaidriu autoriaus mąstymu, paradoksaliomis, netikėtomis, intriguojančiomis filosofinių pažinimo ir meno problemų interpretacijomis.

Knyga „Daiktas ir menas" žaižaruoja išmintingomis filosofinėmis įžvalgomis, aforistiškai suformuluotais teiginiais, išradingomis metaforomis. Pats autorius yra prisipažinęs, kad „Daiktas ir menas" – mylimiausia jo knyga.

Knygoje „Daiktas ir menas" dėstomi įtaigūs filosofiniai apmąstymai apie meno kūrinio daiktiškąją būtį savyje ir sau, kuri atsiskleidžia teorinės žiūros situacijoje. Teorinę žiūrą autorius supranta kaip tokį ypatingą žmogaus požiūrį į patį daiktą, kai jis išlukštenamas iš visų jo praktinių funkcijų, prasmių, santykių su kitais daiktais stichijos. Tada daiktas atsiskleidžia kaip išskirtinis esinys, transcendentinis visų santykių, visų daikto žmogiškųjų prasmių atžvilgiu, ir teorinės žiūros subjektui atsiveria tikroji daikto būtis savyje ir sau. Kartu atsiveria ir daikto grožis, kuris, autoriaus nuomone, tapatus daikto būčiai: būtis visų pirma reiškiasi per grožį, o grožis – per būtį. Grožį autorius skiria nuo gražumo, kuris esąs paviršinis veiksnys, galintis tik atkreipti dėmesį į daikto išskirtinumą.