XIX a. Vokietijoje vyko gana arši polemika tarp Karlo Markso ir Fridricho Engelso bei jų idėjinio oponento, bet vis dėlto ne buržuazinio reakcionieriaus, o socialisto, Eugenijaus Diuringo.[7] Diuringas, kaip socialistas, neabejotinai buvo buržuazinės visuomenės ir stambiosios privatinės pramonės, gamybos priemonių naudojimo individo ar klikų, o ne visumos interesams, priešas: jis buvo socialistas. Bet tuo pačiu Diuringas buvo ir aršus marksizmo, o tiksliau, daugelio marksistinės teorijos aspektų, kritikas. Jo esminiai prieštaravimai marksizmui reiškė dialektinio materializmo, kaip jį visiško ekonominio determinizmo kontekste iškėlė Marksas ir Engelsas, atmetimas ir susitelkimas į tautą kaip istorinį subjektą, kurio kontekste ir turi būti kuriamas socializmas.