Įsivaizduojamybė

Jeano-Paulio Sartre’o „Įsivaizduojamybės“ akiratyje – vaizduotė ir vaizduotinė sfera (mentaliniai vaizdiniai, sapnai, vizijos, kliedesiai) iš egzistencinės fenomenologijos perspektyvos. Sartre’as pastebi paradoksalią situaciją: laisvas žmogus ne tik nenori, bet ir negali priimti atvirai jam pasireiškiančios realybės. Jis ją nuolat perkuria ir perinterpretuoja. Žmogus yra laisvas įsivaizduoti, įvaizdinti. Kita vertus, vaizdiniai ne tik kuriami, jie taip pat ir persekioja, ištinka žmogų prieš jo paties valią. Tad buvimas pasaulyje neįmanomas be vaizdinijos. Kaip pastebi Oscaras Wilde’as, mūsų tikrovė tėra mūsų svajonių šešėliai.