Monografijoje tiriamos Baltijos valstybių geopolitinių klodų formavimosi istorinės aplinkybės, nagrinėjama geopolitinės padėties ir geopolitinio statuso kaita XIX a. pabaigoje - XX a., taip pat bandoma aiškintis dabartines galimybes veikti tarptautinę aplinką ir dalyvauti regioninėje politikoje. Atskira monografijos dalis skirta valstybėms, turinčioms didesnį ar mažesnį poveikį Rytų Pabaltijo subregionui. Aptariami JAV, Jungtinės karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Šiaurės šalių geopolitiniai klodai, ypač jų baltiškieji vektoriai.