Lietuvos filosofijos istorijos bruožai

Filosofija gimė antikos gelmėse. Antikos filosofinė tradicija padėjo pamatus Europos filosofijai, kuri drauge su krikščionybe Šiaurės Europoje klojosi ant senosios pagoniškos pasaulėžiūros. Taip buvo ir Lietuvoje. Tik čia šis procesas vyko vėliau negu kituose Europos kraštuose. Kai Europos universitetuose jau buvo dėstoma Scholastika, Lietuvoje mąstyta dar pagoniškai. Taigi Lietuvoje plėtojosi daugiausia iš Vakarų "užneštos: filosofinės koncepcijos. Tačiau ne visos jos čia rado atgarsį (vienos tiesiog nebuvo žinomos, kitos - atmestos). Taip formavosi Lietuvos filosofijos tradicijos, kurias veikė lietuvio galvosena, gyvenimo būdas. Kiekviena tauta turi savo mąstymo būdą, kuris atsiskleidžia per filosofiją. Tačiau filosofijos istorikai remiasi rašytiniais šaltiniais. Tokių šaltinių Lietuvoje atsirado tik priėmus krikščionybę. Ar pagoniškoje Lietuvoje būta filosofų, ar sklido jų idėjos, duomenų neturime. Nors, manyčiau, lietuviai plėtojo savitas filosofines idėjas. Jas tam tikru aspektu yra aptarę Marija Gimbutienė, Pranė Dundulienė, Algirdas Julius Greimas, Norbertas Vėlius ir kiti mokslininkai. Turinys: Senovės lietuvių pasaulėžiūra. Filosofija senajame Vilniaus universitete. Filosofija Karaliaučiaus universitete. Švietimo epocha. Kitų tautų filosofai ir švietėjai Lietuvoje. Vakarų filosofinių idėjų atšvaitai. Tautinio Sąjūdžio filosofija. Modernioji filosofija (XX a.I p.). Filosofija Stepono Batoro universitete Modernioji filosofija (XX a.II p.). Okupacija ir filosofija.