Panašaus pobūdžio tekstai pasaulio praktikoje paprastai vadinami „Baltąja knyga". Vis dėlto ryžomės pavartoti kiek kitokį pavadinimą: Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonoji knyga. Kodėl šią studiją pavadinome „Raudonąja knyga"? Žinia, taip vadinami dokumentai, fiksuojantys gyvybės formas, kurioms gresia pavojus išnykti. Tai žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Gali kilti klausimas, ar mūsų studija užvadinta ne pernelyg dramatiškai. Ar humanitariniams mokslams ir apskritai humanitarinei kultūrai Lietuvoje tikrai iškilusi grėsmė išnykti? Šios knygos autoriams atrodo, kad taip formuluoti klausimą nebūtų visai tikslu. Skelbti „Raudonąją knygą" tada, kai pavojus akivaizdus, kai procesai nebegrąžinami ir nebesustabdomi, būtų per vėlu. Apsauga efektyviausia tada, kai pavojai dar tik numatomi. Pasakykime paprastai - toks pavadinimas išreiškia prevencinį rūpestį. Jis yra ne tiek aliarmuojantis, kiek atkreipiantis dėmesį į grėsmes - bet ir viltingas. [Įžanga]