Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų veikla aktualizuojanti kultūros paveldą (2011-2016 m.)
Nauja, celofanuota tinka dovanai
Kultūros paveldo aktualizavimas mūsų dienomis padeda stiprinti socialinę sanglaudą, bendruomeniškumą, pilietiškumą ir tautinį tapatumą. Tai ypač aktualu mūsų visuomenei, kai dėl globalizacijos procesų mažų tautų kultūrai kyla išlikimo grėsmė.
Šiuolaikinės technologijos leidžia kultūros paveldo objektus perkelti į elektroninę formą, kurti skaitmenintą kultūros paveldą. Pakitę jo išsaugojimo ir sklaidos būdai griauna tradicinį požiūrį į bibliotekų, muziejų ir archyvų funkcijas bei vaidmenį visuomenėje.
Šio leidinio tikslas – apibūdinti savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklą aktualizuojant kultūros paveldą 2011–2016 metais, tyrimo šaltiniai – savivaldybių viešųjų bibliotekų 2011, 2013 ir 2015 metų ataskaitos, bibliotekų tinklalapiai (2016 m.). Įvairių metų ataskaitos pasirinktos neatsitiktinai. Autorius remiasi istorizmo principu, leidžiančiu išryškinti bibliotekų darbo tendencijas. Knygoje aptariamos kultūros paveldo aktualizavimo teorinės prielaidos, išryškinamos šio paveldo aktualizavimo dimensijos, apibūdinama kraštotyros informacijos reikšmė aktualizuojant kultūros paveldą, bibliotekų veikla plečiant jo sklaidą. Be to, siekiama pateikti rekomendacijų, kaip gerinti bibliotekų darbą šioje srityje.
Knyga sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje aptariamos kultūros paveldo aktualizavimo teorinės prielaidos ir savivaldybių bibliotekų veikla, antroje dalyje apibūdinamos kultūros paveldo aktualizavimo kryptys. Kultūros paveldo objektai skirstomi į tokias kategorijas kaip etninė kultūra, literatūrinis palikimas, istorijos, meno, mokslo paveldas, pasaulio kultūros paveldas.
Leidinį iliustruoja gausios lentelės, gale pateikiamos išvados ir rekomendacijos, priedai, literatūros ir šaltinių sąrašas.
Knygą „Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų veikla aktualizuojant kultūros paveldą (2011–2016 m.)“ recenzavo prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir dr. Laura Juchnevič.
