Milžinas, didvyris, šventasis : žmogiškos pilnaties vizija

Autorius kalba apie 3 plotmes, kuriose žmogus pašauktas gyventi: daiktinę, dvasinę ir religinę. Kiekviena tų plotmių turi vertybes, kurias perėmęs žmogus gali kilti į žmogiškosios pilnatvės sritį.

Pirmojoje plotmėje yra vitalinės vertybės, prigimtis, fizinis-daiktinis pasaulis. Čia puoselėdamas vitalines vertybes, ugdydamas prigimtinius polinkius gali tapti milžinu.

Antrojoje plotmėje žmogus randa kito pobūdžio vertybes - dvasinį pasaulį. Vidinis šauksmas kelia jį aukštyn, į naują pasaulį, kurį jis turi realizuoti savyje. Dvasinėje tikrovėje žmogus, atskleidęs savo asmenį, tampa didvyriu,kuris iš pasiektos aukštumos regi jau žmogiškos pilnatvės sritį, būtent, religines vertybes.

Trečioji plotmė atveria neribotas galimybes ir uždega nauju dinamizmu. Jis čia išvysta žmogaus natūralią atomazgą, kuri įprasmins ir visą žmogaus nueitą kelią. Žmogus atsiduria Dievo artumoje, malonės srityje, kuri jį iškelia ligi šventumo.

Pagal 3 minėtas žmogiškosios būties plotmes autorius kalba apie žmogų kaip Milžiną, Didvyrį, Šventąjį.

Tačiau, - sako autorius, - tų vertybių realizavimas ne visuomet yra pilnutinis. Žmogus dažniausiai nėra nei milžinas, nei didvyris, nei šventasis pilnutine prasme, tačiau jis daugiau ar mažiau priartėja prie tų vertybių, realizuodamas jas savyje bent iš dalies.

Autorius kalba apie kraštutinumus, kurie dirbtinai kliudo pasiekti žmogiškąją pilnatvę. Gan išsamiai apibūdinęs Milžino, Didvyrio, Šventojo kelią, padaro išvadą, jog tikrąja prasme didvyriškas žmogus yra ne kas kita, kaip šventasis. Bet šioje tikrovėje šventumas nėra matomas iki galo išbaigtas: jis visada yra keleiviškas, visada siekiamasis. Šventojo esmė -kad jis yra keleivis, bet toks, kuris nemeta žemės naštos pakelėje ir nebėga iš vieškelio. Jo keleivystė yra tas kasdieninis didvyriškumas, kuris, perkeisdamas žmogų, perkeičia ir aplinką (p. 243). Jo galutinis triumfas pasireiškia tik anapus ribų.

Veikalas rekomenduotinas tiems, kurie ieško ir siekia žmogiškosios pilnatvės.