Monografijoje pateikiama maksistinė žmogaus koncepcija, atskleidžiama žmogaus esmė analizuojant jo trejopus santykius, t.y. santykius su gamta, santykius su žmonėmis ir santykius su pačiu savimi. Tokia trimatė žmogaus projekcija, kartu darant ekskursus į praeitį, padeda giliau atskleisti prieštaringą žmogaus prigimtį (gamtinę ir dvasinę), parodyti jo polinkius, poreikius ir idealus, taip pat jo vietą visuomenėje ir gyvenimo prasmę. Skiriama mokslininkams ir ideologiniams darbuotojams.