Po epochos, kai visuomenės turtėjo ir augo žmonių galimybės, nenumaldomai grįžtame į epochą, kuriai būdinga didesnė turto ir nuosavybės koncentracija, mažos galimybės pakilti iš socialinės klasės, kurioje gimstame, demografinė stagnacija ir vis didesnis dogmatizmas. Jei per pastaruosius septyniasdešimt metų ne tik Amerikoje, bet ir didžiojoje išsivysčiusio pasaulio dalyje masiškai plėtėsi vidurinioji klasė, tai šiandien ši klasė mažėja ir formuojasi nauja, hierarchinė visuomenė.
Naujosios santvarkos viršūnėje yra dvi klasės – atgimęs elitas, dominuojantis profesijų viršūnėse, universitetuose, žiniasklaidoje ir kultūroje, ir naujoji aristokratija, kuriai vadovauja technologijų oligarchai, turintys neregėtą turtą ir vis labiau kontroliuojantys informaciją. Žemiau šių dviejų klasių yra trečiasis, kurį šiandien daugiausia sudaro smulkieji verslininkai, smulkieji nekilnojamojo turto savininkai, kvalifikuoti darbininkai ir į privataus sektoriaus specialistai. Didžiąją šiuolaikinės istorijos dalį ši klasė buvo aukštumoje, tačiau dabar ji nyksta, o esančiųjų dar žemiau, naujųjų valstiečių, skaičius auga. Tai didžiulė, besiplečianti neturinčių nuosavybės gyventojų grupė. Autorius teigia, kad šios tendencijos stiprėja, bet mes vis dar galime jas pakeisti. Galime, jei žmonės supras, kas iš tikrųjų vyksta, ir sugebės tam pasipriešinti.