Šioje knygoje autorius bando aptarti pirmąją šiuolaikinės filosofijos tradiciją, koncentruodamasis į analitinę filosofiją, kuri būtų tarsi šios tradicijos centras, telkiantis apie save visas kitas artimas jai pažiūras. Manoma, kad išskirti analitinę filosofiją, tarsi kokį grynuolį, iš visos šiuolaikinės empiristinės, pozityvistinės ar apskritai antimetafiziškai orientuotos filosofinės tradicijos vargiai įmanoma.