„Praktinio proto kritika“ – tai antroji iš trijų „Kritikų", kuriose išdėstyta visa Kanto filosofijos sistema.
Veikale išdėstyta Kanto etikos teorija, grindžiama „Grynojo proto kritikoje“ suformuluotais filosofiniais principais. Atskleidžiama praktinio proto struktūra, jo veiklos motyvai ir prieštaros, pateikiama gėrio samprata, formuluojamas moralės autonomijos principas.