Monografijoje analizuojamos įvairios šiuolaikinės mokytojų rengimo teorijos, apžvelgiama pasaulyje egzistuojanti mokytojų rengimo praktikos įvairovė. Ilgamečiais teoriniais ir empiriniais tyrimais argumentuojamas naujas, universalus mokytojų rengimo idealinis modelis, grindžiamas konstruktyvia mokytojų rengimo institucijos – universiteto ar kolegijos (teorijos) – ir bendrojo lavinimo (profesinės) mokyklos (praktikos) sąveika. Pateikiama universalaus mokytojų rengimo idealinio modelio struktūra, apibrėžiami trys pagrindiniai mokytojų rengimo etapai: būsimųjų mokytojų (savi)atranka, pedagoginės (teorinės ir praktinės) studijos ir pradedančiųjų mokytojų licenciavimas. Monografijoje ir jos prieduose pateikiama mokytojų rengimo empirinių tyrimų medžiaga ir metodika. Pristatomas universalus mokytojų rengimo idealinis modelis pasižymi konceptualumu, todėl sudaro prielaidas sistemiškiems mokytojų rengimo tyrimams ir efektyviam mokytojų rengimo praktikos tobulinimui ateityje.Ši monografija skiriama edukologijos mokslininkams, besidomintiems mokytojų rengimo tyrimais, taip pat andragogams ir pedagogams, dirbantiems mokytojų rengimo institucijose bei bendrojo lavinimo mokyklose, švietimo sistemos politikams ir įvairių lygių švietimo vadybininkams.