Gyvenimo išminties aforizmai

Vokiečių filosofas A. Schopenhaueris (1788-1860) įvykdė tikrą perversmą Vakarų mąstymo tradicijoje. Jo darbai turėjo didžiulę reikšmę tolesnei filosofijos ir net psichologijos raidai. Schopenhaueris apibrėžia žmogų kaip aklos, betikslės valios įrankį - mažą ir niekingą niekingame pasaulyje. Žmogų lydi nuolatinis stygiaus, nepasitenkinimo, nerimo jausmas, gyvenimas yra kančia. „Gyvenimo išminties aforizmuose“ (1851) bandoma parodyti, jog kančią sumažinti įmanoma. Rūsčios realybės akivaizdoje tik negailestinga išmintis gali padėti stojiškai sutikti gyvenimo smūgius.