L. A. Senekos traktatas "Gamtos klausimai" – vienas iš dvylikos sugrupuotų veikalų: "Apie Apvaizdą", "Apie išminčiaus tvirtybę", "Apie pyktį", "Apie laimingą gyvenimą", "Apie poilsį", "Apie sielos ramybę", "Apie gyvenimo trumpumą", "Apie paguodą", "Apie geradarystes", "Apie atlaidumą" bei "Laiškai Liucilijui". "Gamtos klausimai" skiriasi nuo kitų veikalų tuo, kad jis parašytas ne dorovine tema. Senekos nuomone, žmogaus egzistencijai skirtas tik trupinėlis laiko, todėl neverta gaišti prie sielos nestiprinančių ir netobulinančių išprotavimų bei prie žinių teikiančių dalykų. Panaši Senokos nuomonė ir apie muziką bei tiksliuosius mokslus. Labiausiai filosofas domėjosi fizika, tai yra mokslu apie gamtą. Šia tema domėjosi visą gyvenimą. "Gamtos klausimai" – tai paties filosofo stebėjimų, patyrimų ir išgyvenimų aprašymas. Veikalo parašymo data nežinoma, tačiau manoma, kad kai jaunystėje lankėsi Egipte bei, kai brandaus amžiaus buvo ištremtas į laukinę Korsikos salą, stebėjo gamtą, jos stichijas, dangaus šviesulių kelius bei mąstė apie Dievą ir žmogų ir viską užsirašinėjo. Veikalas skirtas įvairiausių reiškinių tyrinėjimams vykstantiems žemėje, danguje ir ore. Seneka nagrinėja Nilo potvynių ir žemės drebėjimų priežastis, svarsto kas yra debesys, lietus, sniegas, kruša, žaibas ir griaustinis. Viskas aprašoma stebėjimų ir apibendrinimų metodu. Norėdamas kuo paprasčiau paaiškinti nelabai aiškius stebėjimo duomenis, Seneka pasitelkia analogijos metodą, kada pateikiamas panašus pavyzdys aiškinantis nesuprantamą hipotezę iškeltą stebėjimo metu. Jis labiau pasitiki savo sielos ir proto teikiama informacija negu savo akimis. Senokos įsitikinimu, viskas pasaulyje yra susiję, viskas yra tvarkinga, nes pasaulį sukūrė Dievas. Todėl net ir žaibai, debesys, audros ir kitos negandos pasauliui yra reikalinga. Seneka ragina žmones domėtis visatos reiškiniais, nes tai yra vertinga ir reikalinga. Gilinimasis į gamtos slėpinių paslaptis – tai artėjimas prie Dievo. Tai yra svarbiausia pažinimo prasmė.
"Gamtos klausimai" – tai gamtotyros klausimų aprašymas ir etikos teiginių priderinimas. Seneka niekada nepamiršta pamokyti, paraginti, patarti. Tai matome ir šiame veikale. Žmogus yra per silpnas prisiminti kas yra dora, todėl Seneka nuolat jam tai primena rūsčiai smerkdamas ištvirkimą, prabangos siekimą, žiaurumą, godumą, pataikavimą ir kitas ydas.