Seniausios ir naujausios filosofijos pradai. Principia philosophiae antiquissimae et recentissimae

Anne Conway buvo išskirtinė asmenybė. Ji buvo viena iš labai nedaugelio moterų, kurios septynioliktame amžiuje domėjosi filosofija. Knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai" yra įdomiausias ir originaliausias moters parašytas septyniolikto amžiaus filosofijos veikalas.

Knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai" buvo išspausdinta anonimiškai jau po autorės mirties 1690 metais. Jos radikalios ir netradicinės idėjos svarbios ne tik dėl to, kad numatė tolerantiškesnę, pasaulietiškesnę ir optimistiškesnę Šviečiamojo amžiaus filosofiją, bet ir dėl to, kad padarė nemažą įtaką G. Leibniz filosofijai.

Manoma, kad knygą „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai" autorė parašė 1677 metais, tekstas pirmą kartą buvo publikuotas lotyniškai, 1690 metais Amsterdame, o po poros metų pasirodė ir jo angliškas leidimas. Ši knyga atskleidžia A. Conway monistinį požiūrį į pasaulį, kaip sukurtą iš vientisos medžiagos. A. Conway kritiškai vertina R. Dekarto ir kitų kartezianistų bei Henry More idėją apie mąstančios ir kūniškosios substancijos dualizmą – kūno ir dvasios santykį.

Anne Conway (1631–1679) – anglų filosofė, priklausiusi Kembridžo platonistų mokyklai ir padariusi įtaką reikšmingam septyniolikto amžiaus filosofui Gottfried Leibniz. A. Conway darbai yra originalūs ir išskirtiniai, nes tai buvo racionalistinė filosofija, atspindinti moterišką viziją, o septynioliktame amžiuje tai nebuvo dažnas reiškinys.

A. Conway nuo vaikystės buvo mokoma lotynų kalbos, vėliau išmoko ir graikų bei hebrajų. Domėtis filosofija ir teologija ją paskatino įbrolis, kuris ir supažindino su Kembridžo platonistais bei Henriu More. Jiedu tapo draugais ir susirašinėdavo diskutuodami apie Renė Dekarto filosofiją. Galiausiai A. Conway išaugo iš mokinės ir tapo intelektualiai lygia savo mokytojui. Ištekėjusi Anne Conway susilaukė sūnaus, kuris po poros metų mirė nuo raupų. Jos vyras taip pat domėjosi filosofija, jį taip pat mokė H. More, tačiau Anne savo vyrą gerokai aplenkė.

Nuo dvylikos metų A. Conway kentė baisią migreną. Ją gydė žinomiausi to meto daktarai, tačiau niekam nepavyko moteriai pagelbėti, gana dažnai ji laiką leisdavo prižiūrima medikų ir negalėdama dirbti.