Vaikystė ir grožis

Monografija "Vaikystė ir grožis" skirta aktualiai tematikai – individo estetinio ir kultūrinio ugdymo paradigmai, jo kūrybinių galių, autentiškumo raiškai. Autorius, remdamasis šiuolaikinės filosofijos, psichologijos, menotyros, edukologijos idėjomis ir patyrimu (taip pat primindamas ir klasikinį patyrimą), pateikia savitą vaikystės estetikos konceptą. Jis siejamas su vaikystės, paauglystės ir perėjimo į jaunystę amžiaus tarpsniais.
Knygoje "Vaikystė ir grožis" tyrinėjama estetinio ir kultūrinio ugdymo europinis ir ne tik europinis idėjų laukas, drauge ir mūsų, lietuvių, panašių diskusijų pradmenys; ypač akcentuojama meno dalykų sanglauda ir jungtys, jų integracija su kitais humanitariniais ir gamtos mokslais. Tai itin aktualu, nes užtikrina realiosios vaiko veiklos, estetinio suvokimo ir patyrimo, autentiškų meninių idėjų atsiradimą ir plėtojimą bei svarbių kūrybingumo įgūdžių įgijimą. Pabrėžiama naujų interaktyvių didaktikos metodų ir būdų reikšmė bendrųjų ir specialiųjų meninių gebėjimų ugdymo ir jų sąveikos dinamikai, o kartu ir vaiko apsaugos būtinybei nuo dabarties kultūros (masinės kultūros, popmuzikos, masinės komunikacijos priemonių, interneto ir kt.) galimai destruktyvių įtakų vaiko sąmonei, pasaulėvokai, savivertės jausmui ir estetiniam patyrimui, žodžiu, galimybei tapti Homo aestheticus (subtilios meninės sielos žmogumi).
Monografijoje "Vaikystė ir grožis" analizuojama meninė raiška ir talento brandinimas. Estetinis ir kultūrinis ugdymas pateikiamas kaip fundamentalus mokymo ir mokymosi pagrindas, įvadas tiek į savos kultūros, tiek į kitų kultūrų erdvę, savirealizaciją ir įvairių komunikacinių ryšių plėtojimą bei sunkią dvasingumo ir humanizmo praktiką.