Lietuvos diplomatijos istorija 1925-1940 (II tomas)

2-o tomo 1-oje dalyje apžvelgiami įvykiai trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Daugiausia dėmesio skiriama užsienio reikalų ministro D. Zauniaus asmeniui, jo pastangoms reformuoti Lietuvos diplomatinę tarnybą, pristatomi kiti to meto Lietuvos politikai ir diplomatai, aprašomas užsienio diplomatų gyvenimas Laikinojoje sostinėje. 2-o tomo 2-oji dalis apima laikotarpį − nuo 1930 m. rugsėjo mėnesio iki 1931 m. gruodžio pabaigos. Nagrinėjami įvairūs Tautų Sąjungos Taryboje atsinaujinusios Klaipėdos bylos aspektai: „Ženevos kompromisas“, jį lėmusios priežastys ir pasekmės; kai kurie su Klaipėdos problema tiesiogiai susiję Lietuvos vidaus politikos aspektai; nesėkme pasibaigusios Lietuvos diplomatijos pastangos perorientuoti užsienio politiką valstybių signatarių, pirmiausia Didžiosios Britanijos, link. Pirmą kartą plačiau aprašoma kritinė padėtis, susidariusi Klaipėdos krašte 1931 m. vasarą, analizuojamos priežastys, dėl kurių kilo įtampa, aptariami veiksniai, sulaikę Lietuvos Vyriausybę nuo jėgos panaudojimo. Monografija paremta gausiais, anksčiau neskelbtais Lietuvos ir užsienio valstybių archyvuose saugomais dokumentais.