Prancūzų filosofo ir mokslininko, krikščioniškojo evoliucionizmo atstovo P.Tejaro de Šardeno (1991-1955) pagrindinis veikalas "Žmogaus fenomenas" parašytas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Pekine. Jame sprendžiami svarbūs žmonijos pažangos, asmenybės bei visuomenės, humanizmo klausimai. P.Tejaro de Šardeno pasaulio samprata skiriasi nuo neoscholastinio ir biblinio pasaulio aiškinimo. Remdamasis evoliucijos ir visuotinio reiškinių sąryšio idėjomis, jis siekia į vieną sistemą sujungti krikščioniškąjį pasaulio supratimą ir mokslinė evoliucijos teoriją bei sukurti naują, mokslinę filosofinę antropologiją.