– – – –

Ši knyga (dar žinoma „Keturių brūkšnių“ pavadinimu) yra mįslinga. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad meistriška prof. Gudavičiaus polemika sutelkta į vieną konkretų klausimą – ką Lietuvai reiškė garsusis Krėvos aktas. Tačiau skaitytojas įžvelgs antrą, gilesnį minties sluoksnį. Knygoje apmąstoma Lietuvos istorijos tyrimų situacija, užduotys ir net pati humanitarinio diskurso prigimtis. Mokslininkas čia asmeniškai įsipareigoja savo pasakojimo tiesai. Jo diskursas skatina įveikti tai, ką graikai vadina doxa – idėjos neįformintą faktų sankaupą, virstančią anonimiškais šnekėjimais.