Pirmoje knygos dalyje spausdinami 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto originalas ir 1445 m. nuorašas, kiti viduramžių šaltinių ištraukų tekstai lotynų kalba ir vertimai į lietuvių kalbą. Antroje dalyje skelbiami autoriniai tyrinėjimai, nagrinėjantys Krėvos akto istorijos, istoriografijos, diplomatikos, diplomatijos, sfragistikos, paleografijos problemas. Publikacijos autoriai daro dvi išvadas: 1. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, saugomas Krokuvos kapitulos archyve Lenkijoje, yra autentiškas dokumentas. Tai buvo 1385 m. vestų derybų dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vedybų su Lenkijos Karalystės valdove Jadvyga ratifikacijos aktas. Šis derybų dėl vedybų dokumentas neturėjo tarpvalstybinės ar tarpdinastinės sutarties akto galių. Todėl nėra pagrindo 1385 m. Krėvos dokumentų vadinti Lenkijos-Lietuvos unijos aktu. 2. Lietuvos valstybės istorijoje tarpvalstybinio susitarimo su Lenkijos valstybe, kuris galėtų būti vadinamas 1385 m. Krėvos unija, nebuvo. 1386 m., pasibaigus derybų dėl vedybų ir sosto procesui, Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila iš Gediminaičių dinastijos valdančiojo elito pakviestas atvyko į Lenkiją, priėmė krikštų, vedė Lenkijos valdovę Jadvygą iš Anžu (Anjou) dinastijos ir, išlikdamas Lietuvos suverenu (supremus dux), buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Taip vėlyvaisiais viduramžiais Vidurio- Rytų Europoje buvo sudaryta dinastinė/personalinė unija, kuri keletą šimtmečių darė įtakų Vidurio-Rytų Europos regiono gyvenimui.