Lietuvos radijas, 1926 metų birželio 12 dieną prabilęs iš Kauno, tapo vienu reikšmingiausių įvykių Nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Devyni radijo gyvavimo dešimtmečiai nuo 1957 metų kartu su Lietuvos televizija – tai Lietuvos visuomenės technologijų ir minties raidos metų: nuo pirmųjų šaukinių, sparčiai gausėjančių klausytojų rato, okupacijos karų ir cenzūros išbandymų iki Baltijos kelio ir Kovo 11-osios..
1926 metų birželio 12 d. ne tik radijo pradžia, bet ir visos LRT gimtadienis. Lietuvos radijo ir televizijos istorija – svarbi valstybės istorijos dalis.
XX a. pradžioje, atsiradus radijui, ne visi vienodai reagavo į šį „stebuklą“ – kai kurie radijo ir prisibijojo, nes nesuprato, kaip jis veikia. Būdavo ir taip, kad kaime žmonės susirenka pasiklausyti radijo, sugrįžta namo ir bijo garsiai kalbėti, nes pas tą, kuris turi radiją, girdėti viskas, ką žmonės kitur kalba. Radijas kaltintas ir dėl lietaus, ir dėl sausros. Pavyzdžiui, 1927 m. „Lietuvos žinios“ rašė, kad „Visam kaltas radio. Nausodės kaime lijo smarkus cikloninio pobūdžio lietus. Daugelio ūkininkų rugius suplojo ir sumaišė su purvu. Tas pats lietus Panevėžyje pridarė nuostolių, perkūnas trenkė į elektros vielas. Žmonės apie Panevėžį kalba, jog tai, girdi, radijo priimtuvai kalti. Pirmiau, girdi, jokių ciklopų nebuvo. Tose vietose žadama radijo priimtuvus naikinti.“
Taip skynėsi kelią radijas į Lietuvos žmonių namus...