Hannah Arendt – vokiečių ir amerikiečių politologė. 1933 m. nuo nacių persekiojimo pabėgo į Prancūziją, o 1914 m. – į JAV.
Praėjus dešimčiai metų po „Totalitarizmo ištakų“ pasirodymo,
laikraštis Times Literary Supplement pavadino šią knygą klasikine, ir nuo to laiko ja remiamasi visur, kur nagrinėjami dvidešimtojo amžiaus bruožai ir problemos. Šią studiją H. Arendt pradeda pasakojimu apie antisemitizmo atsiradimą Vidurio ir Vakarų Europos žydų istorijoje devynioliktajame amžiuje ir toliau analizuoja Europos kolonijinį imperializmą nuo 1884 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Paskutiniame skyriuje kalbama apie totalitarinių judėjimų ir vyriausybių intuicijas, organizacijas ir veiksmus, sutelkiant dėmesį į dvi tikras istorijoje žinomas totalitarinio valdymo formas – Vokietijos nacizmą ir Rusijos stalinizmą. H. Arendt aptaria, kaip klasės transformavosi į mases, kokį vaidmenį vaidino propaganda santykiuose su netotalitariniu pasauliu ir kaip buvo naudojamas teroras – šios valdymo formos pagrindas.