Biografinė esė, parašyta kartu su prancūzų rašytoju ir žurnalistu François-Xavier Maigre. Tai viena paskutinių Jeano Vanier knygų, kurią galima vadinti jo dvasiniu testamentu. Joje labai atvirai, bet paprastai pasakojama ištisos epochos istorija, daug dėmesio skiriama visuomenės atstumtiesiems, jų vietai Bažnyčioje ir pasaulyje, kalbama apie galimybę bendradarbiauti skirtingų kultūrų ir religijų žmonėms, dalijamasi „Arkos“ bendruomenės patirtimi ir iššūkiais.