1738-1788 metų laikotarpio Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio atsiminimai atspindi tuomečio valstybinio ir religinio pasaulio sąsajas, nuolatinę politinę konkurenciją dėl padėties visuomenėje.
Atsiminimuose, šalia autoriaus karjeros katalikų bažnyčioje ir jo tarnystės valstybei, vyrauja meilė motinai, jos įkurto Jonavos miestelio plėtros tęstinumas, rūpestis savo giminės reikalais.
Skaitytojas pateks į XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bendros su Lenkija valstybės valdančiųjų aplinką, kurioje bręsta autoriaus likimą lėmusi katastrofa. Šie atsiminimai yra istorinis dokumentas (su detektyvinio romano elementais), reikalaujantis iš skaitytojo kantriai adaptuoti tuomet terminologiją elementarių istorijos žinių pagrindu. Istorikams, nagrinėjantiems aprašomą laikotarpį, pravers gale knygos įdėtas vardų ir vietovardžių sąvadas su nuorodomis į atitinkamą originalo puslapį.