Baltarusių veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915-1923 m.

Knygoje aptarinėjami lietuvių ir baltarusių politiniai santykiai 1915–1923 metais. Remiantis rašytiniais šaltiniais (kurių didelė dalis mokslinėje apyvartoje naudojama pirmą kartą), analizuojamas baltarusių vaidmuo formuojantis Lietuvos valstybės teritorijai. Kartu aptariama ir lenkų, rusų bei vokiečių įtaka kuriantis moderniai Lietuvos valstybei. Šiame procese baltarusių veiksnys suvaidino tik pagalbinį vaidmenį. 1915 metų pabaigoje lietuviai kartu su baltarusiais bei kitomis tautomis sutiko su pliuralistiniu daugiakultūriu Lietuvos valstybės modeliu. Kai 1917 metais vokiečiai leido lietuviams kurti etnografinę Lietuvos valstybę, lietuviai derybose su baltarusiais pastariesiems siūlė tik tautinės mažumos statusą, su kuriuo baltarusiai nesutiko. 1918 metų pabaigoje A. Voldemaro vyriausybė, pradėjusi faktinį Lietuvos valstybės kūrimą, sudarė sutartį su baltarusiais, pagal kurią baltarusiai vėlgi galėjo tikėtis subkultūrinių teisių Rytų Lietuvos (Vilniaus ir Gardino gubernijų) teritorijose. 1920 metų derybose lietuviai projektavo baltarusių teritorinę autonomiją vadinamojoje Pietų Lietuvoje – kaip eventualų Pjemontą Baltarusijos Liaudies Respublikai susikurti. Tačiau sovietams tokį planą atmetus, 1920 metų liepos 12 dienos sutartis apibrėžė Lietuvos etnografinę tautą, kur baltarusiams liko tik tautinės mažumos statuso galimybė, o politinė Baltarusijos kontrolė turėjo pereiti sovietams. Taigi Lietuvos rytinės sienos formavimuisi baltarusių veiksnys nevaidino svarbiausio vaidmens.