Rasputino fenomenas nebuvo ir nebus iki galo suprastas. Nė vienas biografas nesugebėjo atskleisti, kaip nemokytas Sibiro mužikas sugebėjo užvaldyti caro rūmus, įgyti didžiulę įtaką imperatoriui Nikolajui II, imperatorei Aleksandrai Fiodorovnai, tapti didikų, kariškių, valstybės veikėjų, o ypač moterų numylėtiniu. Jis nebuvo vien ištvirkęs palaidūnas be doros ir principų, vedinas vien žemiausių instinktų, kaip įsivaizduoja daugelis. Sibire raganauti ir gydyti žolelėmis išmokęs tėvas Grigorijus buvo neįtikimai įdomus pašnekovas, savamokslis šventikas, caro rūmuose turėjęs ir politinių tikslų - sustabdyti ir kuo greičiau baigti Pirmąjį pasaulinį karą, kuris veda Rusiją į pražūtį, o jos žmones stumia į neišmatuojamą vargą. Rasputinas žinojo, kad tai padarys tik pasikalbėjęs su pačiu caru. Hemofilija sergantis jaunasis sosto įpėdinis Aleksėjus tapo vartais į rūmus.