Kiekvienoje valstybėje sionistinis judėjimas, nors ir būdamas integrali pasaulinės organizacijos dalis, dėl vidinės ir išorinės aplinkos faktorių, valdžios politikos žydų bendruomenės atžvilgiu, susiklosčiusių jų gyvenimo tradicijų turėjo savo specifiką, o kartu atitinkamas savirealizacijos galimybes. Monografijoje siekiama atskleisti pagrindinius sionistinio judėjimo raidos etapus Lietuvoje, paanalizuoti jo vidinės sąrangos ypatybes, koncentruotai nušviesti sionistinių organizacijų esmines programines gaires bei vystytos veiklos barus XX a. pirmosios pusės retrospektyvoje.