Blindė. Medis-moteris mitologijoje
Žmogaus tapatinimas su medžiu arba medžio su žmogumi sudaro ryškią dendromitologijos (medžių mitologijos) temą, o vienas iš dviejų jos „kamienų“ kaip tik yra moters-medžio, arba medžio-moters, vaizdinys. Jis knygoje ir nagrinėjamas, remiantis baltų, slavų ir pagal išgales kitais lyginamaisiais duomenimis.
Dėstant medžiagą pasirodė paranku išskirti kelis motyvus, nors tekstuose jie neatskiriamai susipynę, todėl ne visuomet pasiduoda griežtai klasifikacijai: 1) medžių lytys; 2) medis-mergina; 3) medžių santuoka; 4) medis-motina; 5) medžio krūtys ir pienas; 6) moteris, paversta medžiu.
Nurodytų temų pavadinimai sudaro atitinkamų knygos skyrių antraštes. Juose kalbama apie įvairius medžius, neskirstant jų pagal šeimas nei rūšis. Vis dėlto kai kurių rūšių medžiai nagrinėjamu atžvilgiu itin išsiskiria, todėl pasirodė verta juos aptarti atskirai. Tad paskutiniuose trijuose knygos skyriuose nagrinėjama 7) ieva; 8) gluosnis, karklas, žilvitis (Salix) ir „verba“; ir galiausiai 9) blindė (Salix caprea), pagal kurią pavadinta visa knyga.
Pastarąjį medį apipynę mitiniai vaizdiniai ir Lietuvoje XIX a. užrašytos pagarsėjusios legendos savaime priveda mus prie klausimo apie vieno plačiai paplitusio rusiško nešvankaus žodžio, keiksmažodžio kilmę, kuri, regis, gali būti tiesiogiai susijusi su senąja baltų ir baltų-slavų dendromitologija.
