LIETUVOS ARCHEOLOGIJA, III tomas. „Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai“

Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai – dinamiški baltų kultūrų raidos etapai, teapimantys kiek mažiau nei 800 metų. Tačiau tai laikai, kuomet buvo apleisti ir vėl apgyventi piliakalniai, laikai, kuomet baltai pradėjo deginti savo mirusiuosius, laikai, kuomet didėjo visuomenės turtinė atskirtis, o sukauptu turtu buvo atnašaujamos gausios aukos. Tuo pačiu būtent romėniškojo laikotarpio pradžioje Aestiorum gentes – aisčiai, arba barbaricum pakraščio žmonės, buvo pastebėti antikos autorių, ir tuo vardu kaip pietryčių ir rytų Baltijos jūros gyventojai ilgam įėjo į istoriją.
Monografijoje remiantis gausiais archeologinių paminklų – gyvenamųjų, gynybinių ir ūkinių vietų, laidojimo paminklų bei šventviečių – duomenimis analizuojama romėniškojo ir tautų kraustymosi laikotarpių kultūrinio kraštovaizdžio kaita, tuo metu vykę reikšmingi ūkiniai, socialiniai ir kultūriniai procesai.