Laida ,,Būtovės slėpiniai“ Lietuvos televizijos eteryje rodyta vienuolika metų (1993–2004). Laidos režisieriaus Algimanto Galinio ir redaktoriaus Alberto Žostauto sumanymas apie Lietuvos istoriją pasakoti gyvos diskusijos forma virto savitu kultūriniu ir istoriografiniu reiškiniu, o aistringos istorikų Edvardo Gudavičiaus ir Alfredo Bumblausko polemikos svarstant pačius svarbiausius Lietuvos istorijos klausimus greitai sulaukė ne tik praeities tyrinėtojų, bet ir visuomenės pripažinimo: 1998 m. laidos kūrėjai buvo apdovanoti Nacionaline premija.
Knyga „Būtovės slėpiniai: nuo Netimero iki...“ parengta pagal pirmąjį „Būtovės slėpinių“ ciklą, aprėpusį svarbiausius Lietuvos istorijos siužetus, susijusius su tautos bei valstybės likimu, ir pateikusį netikėtų faktų interpretacijų ir net mokslinių sensacijų.
Kokią vietą Lietuva užima Europoje ir jos istorijoje? Kuo galime didžiuotis savo praeityje? Kokias apmaudžiausias klaidas yra padarę mūsų protėviai ir ko iš jų galime pasimokyti? Kokios istorinės asmenybės nusipelno „tautos didžiųjų“ vardo, o kurioms tenka suteikti ir „nevykėlių“ ar net „niekšų“ epitetą? Kur saugomas rankraštis su pirmuoju Lietuvos paminėjimu? Kas būtų, jeigu neturėtume Vytauto Didžiojo arba būtume pralaimėję Žalgirio mūšį?
„Būtovės slėpiniuose“ nauju žvilgsniu pažvelgiama į senas legendas ir nusistovėjusius stereotipus, keliami aštrūs klausimai ir pateikiami atsakymai, kurie kartais tampa tikru iššūkiu visuomenei. Laidos ir knygos kūrėjai primena, kad istorija gali būti nepaprastai intriguojanti ir įdomi, o kalbėdami apie ją kuriame prasmę, reikalingą mūsų gyvenimui šiandien.