Antrasis P. Cvirkos novelių rinkinys - rodo subrendusį pasakotojo talentą. Čia atsisakoma nuo nereikalingų stiliaus puošmenų, taupomas žodis, ieškoma taiklių posakių ir vaizdų, susitelkiama į vieną reikšmingesnį įvykį, veikėjų skaičius minimaliai sumažintas, nesiekiama sudėtingesnės psichologinės analizės. Novelėse žmonės rodomi pačiu reikšmingiausiu jų gyvenimo momentu, siužetai paimti iš kasdienybės, nedidelis įvykis padaromas svarbiu dėl vaizduojamojo žmogaus išgyvenimų. Autorius vaizduoja dažniausiai liūdnus, tragiškus įvykius, kurie gyvenime pasitaiko gal tik kaip išimtys. Šiurkščius šeimos santykius novelėse nulemia materialiniai motyvai.