Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje - XVI a. pradžioje

Lietuvos valdovų rūmų liekanos Vilniaus žemutinėje pilyje – vienas svarbiausių Lietuvos archeologijos paminklų, tyrinėtų XX–XXI a. sandūroje.

Sukaupta (ir tebekaupiama, nes tyrimai dar nebaigti) archeologinė medžiaga suteikė naujų duomenų Vilniaus raidai pažinti: atidengtos mūrų liekanos patikslino ankstyvosios mūrinės statybos pradžią priešistorinio laikotarpio gyvenvietės vietoje, Lietuvos valdovų rezidencijos architektūrinį kitimą ir vystymąsi XIII–XVII a.

Tyrimai rodo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sąsajas su kitų kraštų kultūrinėmis erdvėmis, jų tarpusavio įtakas, Vilniaus dvaro ir periferijos ekonominį-kultūrinį ryšį bei įtaką, atskleidžia įvairius Lietuvos valdovo dvaro gyvenimo aspektus ir galėtų būti daugelio sričių – archeologijos, istorijos, architektūros, menotyros – mokslinių tyrimų objektas.