Dialogai: apie mokytoją

Dialogais priimta vadinti grupę ankstyvųjų Augustino kūrinių, kuriems suteiktas gerokai suliteratūrinto filosofinio pokalbio pavidalas. Tuo jie skiriasi nuo vėlyvesnių poleminių kūrinių, pagrįstų realiai vykusių debatų stenogramomis. Laikantis paties Augustino įvesto jo raštų skirstymo į knygas, laiškus ir traktatus, dialogus dera priskirti „knygų“ grupei. Dialogai, kurių yra buvę 10 (išlikę 9), toliau skirstomi i Kasiciako, Milano (prieš krikštą), Romos ir Tagastės (po krikšto) periodus. Visi dialogai parašyti 386-391 metais po Kr.

„Apie mokytoją“ (De magistro; 1 knyga) – tai dialogas tarp Augustino ir jo sūnaus Adeodato, kur aptariama išminties įgijimo galimybė. Pasak dialogo išvados, išminties įmanoma išmokti tik iš vidinio mokytojo – Dievo. Šis dialogas yra itin svarbus, norint suprasti Augustino mokymą apie sielą ir pažinimą. Jame glūdi daugelio vėlesniuose veikaluose labiau išplėtotų mokymų užuomazgos.