Dienoraštis: 1922 m. birželio 16-oji – 1923 m. balandžio 10-oji

Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės sudėtingų lietuvių ir lenkų santykių liudininkų. Be reikšmingų darbų konstitucinės teisės srityje, paliko 40 tomų Dienoraštį, apimantį 1911–1945 metus. Tai akivaizdus ano laikotarpio Lietuvos, iš dalies ir Lenkijos, visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis, rašytas lenkų kalba.


Šioje knygoje pristatomas į lietuvių kalbą išverstas Dienoraščio tekstas, apimantis 1922 m. birželio 16–1923 m. balandžio 10 d. laikotarpį. Jame, kaip ir anksčiau išleistų knygų tekstuose, aptariamas, aprašomas asmeninis gyvenimas, profesinės veiklos kasdienybė, politinės, visuomeninės ir kultūrinės Vilniaus, Kauno gyvenimo ypatybės, Bagdoniškio ir į jį panašių, kaimyninių apylinkių bei kaimų kasdienybė, Lietuvos ir Lenkijos santykių realijos, žvelgiant Lietuvos piliečio, Lietuvos lenko, senojo Lietuvos elito akimis. Kartu gana dažni analitiniai pasvarstymai apie to meto ypač sudėtingą Lietuvos tarptautinę situaciją (Ambasadorių konferenciją ir Lietuvos visuomenės reakciją į jos darbą, sprendimus, Klaipėdos sukilimą ir šio miesto prijungimą prie Lietuvos), to meto Lietuvos teismų darbą. Ypač reikšminga – unikali informacija, vertinimai, skirti Lietuvos universiteto kūrimosi situacijai ir tuomet labai suaktyvėjusių Lietuvos masonų struktūrų funkcionavimui nušviesti, vertingos žinomų Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjų, kuriuos asmeniškai pažinojo Dienoraščio autorius, charakteristikos.
Knyga skiriama ne tik mokslininkams (politikos, kultūros, diplomatijos, literatūros istorijos ir kt. tyrėjams), bet ir mokytojams, dėstytojams, studentams, visiems, kam rūpi savos šalies istorija.