Monografijoje tiriamas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo kritinės politinės situacijos, kuri susidarė po karaliaus Mindaugo nužudymo ir sąmokslininkų valdymo 1263–1264 m. iki 1282 m., t. y. didžiojo kunigaikščio Traidenio mirties. Aštuoniuose monografijos skyriuose atskleidžiamos Traidenio įsigalėjimo
Lietuvos soste aplinkybės ir analizuojamas keturiolika metų trukęs valdymas. Traidenis integravo etninę Lietuvos teritoriją, tvirtai prijungė prie jos rusišką Naugarduko žemę ir plėtojo įtaką Polocke. Kartu jis sustiprino Lietuvos valdovo (didžiojo kunigaikščio) valdžią.
Remiantis negausiais šaltiniais, monografijoje pamėginama užčiuopti XIII a. antrosios pusės lietuvių visuomenės modernėjimo apraiškas, nemažai dėmesio skiriama Traidenio giminystei su vėliau valdžiusia Gediminaičių dinastija. Monografijos teiginiai paremti naujausiais XIII a. antrosios pusės istorijos šaltinių ir jų chronologijos tyrimais, svarbiais genealogijos srities darbais ir naujausiomis lietuvių, ukrainiečių, lenkų, anglų, JAV, rusų ir Kanados mokslininkų publikacijomis.