Knyga „Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje" – tai bandymas remiantis istorizmu ir nacionalizmo interpretacijų paradigmomis pasiaiškinti, kaip XX amžiuje formavosi arba buvo formuojamas lietuviškas tapatumas, kaip epochų kaitoje atsiskleisdavo įtampa tarp besikeičiančių tapatumo projekcijų ir vietinių elitų, kokios buvo visuomenės reakcijos į pakitusią aplinką.
Pagrindinis tyrimo vektorius - lietuvių etnoso raida link gebančios sukurti savo valstybę nacijos.