Leonardas - archetipinis renesanso žmogus, kuriam jokia pažinimo sritis neliko neatversta knyga. Jo gyvenimas ir darbai nepaliaujamai žavėjo ir žavi visas kartas. Anksčiau jis buvo žinomas tik kaip tapytojas, nors didžioji dalis jo paveikslų buvo dingę iš akiračio, o nemažai žemesnio lygio darbų, kurie priklauso kitų dailininkų teptukui, buvo klaidingai priskiriami jam. Visas stulbinantis jo genialumo mastas atsiskleidė tik palyginti visai nesenais laikais, kai buvo vėl atrasti jo užrašai ir piešiniai. Jo meninis palikimas, palyginti su kitų jo laikų genijų (Mikelandželo, Rafaelio, Ticiano) produktyvumu, visiškai menkas, tačiau jame yra bene žymiausi tapybos kūriniai visoje meno istorijoje - „Mona Liza“ ir „Paskutinė vakarienė“.