Vėl Lietuva

Atsargos pulkininko Andrzejaus Firewicziaus knyga – nepaprastas dėmesio vertas leidinys. Regis, niekada anksčiau dar taip nėra buvę, kad III Lenkijos Respublikos diplomatinės tarnybos, šiuo atveju jos karinės žinybos, darbuotojas, ką tik pasitraukęs iš tikrosios tarnybos, surašytų knygoje savo prisiminimus ir pateiktų juos viešajai nuomonei. Tai padaryta taip kruopščiai, objektyviai, sąžiningai ir atsakingai, o ypač, jei kalbėsime apie karinius reikalus, gerai išmanant dalyką, kad viešai paskelbtą pasakojimą galima apibūdinti kaip kažką panašaus į dienoraštį ar prisiminimus.