Apybraižoje chronologiškai nušviečiama lietuvių literatūros istoriografijos raida - nuo jos ištakų XVI-VXII a, iki 1940 m. Autorius atskleidžia pirmųjų žinių apie senąją lietuvių raštiją kaupimą, atskirų raštijos žanrų istoriografijos plėtotę, bibliografinį ir ir filologinį literatūros palikimo tyrinėjimą, kultūrinės istorinės linkmės formavimąsi bei šios linkmės mokyklos susidarymą. Nemaža dėmesio skirta tarptautiniam literatūrologų bendravimui.