Ūkis vakarinėse ir rytinėse baltų žemėse formavosi IV tūkstantmečio mečio pr. Kr. pabaigoje - I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Vakarinėse baltų žemėse žemdirbystė ir gyvulininkystė atsirado ankstyvajame neolite, o rytinėse baltų žemėse gyvulininkystė pradėjo formuotis viduriniame neolite. Šiuos ūkio raidos skirtumus nulėmė geologinė žemės sandara, klimato ypatumai, kaimyninių kultūrų įtaka bei pasisavinamojo ūkio rentabilumas rytinėse baltų žemėse.